Hagåtña: Difference between revisions

Content deleted Content added
Liña 21:
Despues di finakpo' i [[Gera Españot-Amerikanu]] gi 1898, [[España]] ha nå'i i [[Estådos Unidus]] ni gobietnan Guåhån. Ma kontinua ha' i siyan gobietno giya Hagåtña gi administrasion i U.S. Naval Administration. Gi 1940 na sakkan, esta kasi dies mit (10,000) na taotao Hagåtña, kana' lamita i taotao Guåhån siha.
 
I militat Chapones ma konne' Guåhån gi 8 Disembre, 1941. Annai i Amerikanu ma na'libre Guåhån gi [[Gera]], gof ma dañu i siudat ni bakudang Amerikanu. Meggai na taotao Hagåtña manhuyong i siudat despues di Gera. Gi planean kahat ta'lo i siudåt, i U.S. Navy ma fa'tinas manuebu na chalan ni mantunas, lao umesek i sitio siha ni chalan, ya på'go guåha mas ki unu na dueño i sitio. Este ha na'achaki i developmentadelanton i siudat asta på'go.
 
På'go, kasi 1,100 na taotao i populasion Hagåtña, lao gaige ha' guenao i siyan gobietnu teritoriat.